Blakėžudė (Cimicifuga), yra dekoratyvus, ilgaamžis, daugiamečis augalas. Lietuvoje dažniausiai auginamos Cimicifuga racemosa (Actaea racemosa), C. simplex (A. simplex), C. dahurica ir kitos. Šios gėlės žavi aukštais, grakščiais, šluotelės formos baltais, rausvais ar gelsvais žiedynais, rudenį, vėlų vasarą.
Blakėžudės auginimas
Vietos parinkimas
- Pusšešėlis: Geriausiai auga lengvame pavėsyje arba rytinėje/vakarų pusėje. Saulėje gali augti, jeigu dirva nuolat drėgna.
- Sode puikiai tinka pavėsingoms vietoms, po medžiais, gėlyno gale.
- Stiprioje saulėje gali nudegti lapai, lapija būna menka.
Dirva
- Derlinga, humusinga, nuolat vidutiniškai drėgna, gerai pralaidi.
- Labai svarbu: blakėžudės nemėgsta smėlingų, sausų ar labai tankių, šlapių dirvų!
- Vertina šiek tiek rūgščią arba neutralios reakcijos substratą (tinka rododendrų žemės mišinys).
- Sodinti rekomenduojama toje vietoje, kur nesinorės jų judinti ilgus metus – nemėgsta persodinimo!
Sodinimas
- Geriausia sodinti ankstyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį.
- Sodink 50–80 cm atstumu – blakėžudės labai išsiplečia, auga dideli kerai!
- Pasodinus – gerai palaistyk.
Laistymas
- Svarbiausia – dirva niekada neturi visiškai išdžiūti!
- Karštą ir sausą vasarą būtina reguliariai palaistyti.
- Mulčias – puikus pagalbininkas (laiko drėgmę, mažina piktžoles).
Tręšimas
- Pavasarį – komposto ar perpuvusio mėšlo sluoksnis.
- Vasaros viduryje – galima truputį pamaitinti universaliomis daugiametėms skirtomis trąšomis.
- NEpertręšk azotu – skatina lapus, ne žiedus.
Žydėjimas ir priežiūra
- Žydi vėlai – rugpjūtį/spalį, plonais, ilgučiais, dažnai kvepiančiais žiedynais („žvakės“).
- Žiedai mėgstami kamanių ir drugelių, pavasariui lapai labai puošnūs.
- Po žydėjimo stiebai nupjaunami, kai visai nudžiūsta.
Genėjimas
- Po žydėjimo žiedynstiebiai nukerpami (kai pradeda džiūti).
- Anksti pavasarį pašalinami žiemą palikti seni stiebai ir pradalgės.
Žiemojimas
- Pilnai žiemoja Lietuvos sąlygomis be papildomos apsaugos!
- Pirmaisiais metais galima užmesti plono mulčio sluoksnį.
Dauginimas
- Dalijant kerą – tik kas 5–10 m., kai keras perauga ar tampa per tankus.
- Persodinti/atjauninti geriausia anksti pavasarį ar vėlų rudenį.
Dažniausios problemos
- Nepakenčia sausros! – dirva visad turi būti drėgna.
- Nepakenčia šaknų stovėjimo vandenyje – būtinas drenažas.
- Prastai žydi – jei labai tamsu arba sausra, stinga maisto, pertręšta azotu.
- Lapai pagelsta, yyra dėmės – dažniausiai dėl sausros, per tankios vietos arba grybinių ligų (padeda mulčiavimas, kuo daugiau erdvės augalui).
Kur naudoti?
- Puikus šešėlinių/pašešėlinių gėlynų akcentas.
- Labai dera su šeivamedžiais, rododendrais, hortenzijomis, melsvėmis, astilbėmis, paparčiais.
- Dėl vėlyvo žydėjimo „užbaigia“ gėlyno sezoną, puikiai dera šalia žalių/juodų lapų fone.
- Blakėžudė – nereikli, ilgaamžė, pavėsį mėgstanti daugiametė, kurios grožis atsiskleidžia derlingoje, drėgnoje ir lengvai rūgščioje dirvoje.
- Nepakenčia sausros bei nemėgsta dažnos persodinimo.
- Žydi rudenį ilgais, išraiškingais žiedynais.
