Akebija (Akebia): šokoladinis vijoklis jūsų sodo vertikaliam apželdinimui

Akebija (Akebia) – lardizabalinių (Lardizabalaceae) šeimai priklausanti sumedėjusių lianų gentis, natūraliai paplitusi Rytų Azijoje: Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje. Sodininkystėje ši liana dažniausiai atpažįstama kaip „šokoladinis vijoklis“ (Chocolate Vine). Šį pavadinimą ji pelnė ne tik dėl neįprastos purpuriškai rudos ar šokoladinės žiedų spalvos, bet ir dėl salstelėjusio, vanilę bei švelnų kakavos aromatą primenančio kvapo, kuris vėlyvą pavasarį apgaubia visą pavėsinę ar terasą.

Akebija vertinama dėl greito augimo, tankios ir elegantiškos lapijos, išskirtinių žiedų bei egzotiškų, dešreles primenančių valgomų vaisių. Tai universalus augalas, tinkantis tvoroms, pergolėms, arkoms ir sienoms dengti arba naudoti kaip tankų šlaitų kilimą. Išsamų genties botaninį aprašymą pateikia Kew Science Plants of the World Online.

Populiariausios rūšys: penkialapė ir trilapė akebija

Nors gentyje žinomos kelios rūšys, soduose dažniausiai auginamos dvi:

  1. Penkialapė akebija (Akebia quinata). Tai pati populiariausia, šalčiui atspariausia ir labiausiai vertinama rūšis. Jos tamsiai žali, matiniai lapai sudaryti iš penkių ovalių lapelių, sujungtų tarsi delnas. Balandžio–gegužės mėnesiais pražysta nusvirusiais kekių pavidalo žiedynais. Įdomu tai, kad akebija yra vienanamis augalas: tame pačiame žiedyne skleidžiasi stambesni moteriški ir smulkesni, šviesesni vyriški žiedai. Yra išvesta ir baltažiedžių veislių (pvz., ‘Shirobana’ / ‘Alba’) bei ryškiai rožinių kultivarų (‘Silver Bells’). Daugiau apie šios rūšies ypatybes galima rasti Missouri Botanical Garden Plant Finder.
  2. Trilapė akebija (Akebia trifoliata). Ši rūšis išsiskiria stambesniais, iš trijų banguotais kraštais lapelių sudarytais lapais ir kiek tamsesniais, giliai purpuriniais žiedais. Ji taip pat atspari, tačiau šiek tiek rečiau sutinkama medelynuose.

Egzotiški vaisiai: skonis ir kryžminis apdulkinimas

Vienas įdomiausių akebijos bruožų – jos vaisiai. Rudenį (rugsėjo–spalio mėn.) subręsta stambios, 5–10 cm ilgio, pailgos, violetinio ar melsvai pilko atspalvio uogos, primenančios mažas dešreles. Prinokęs vaisius išilgai plyšta pusiau, atverdamas permatomą, želė pavidalo minkštimą su gausiomis juodomis sėklomis.

Minkštimas yra valgomas, saldus, šiek tiek primenantis meliono, banano ir pasifloros derinį. Rytų Azijoje jauni akebijos ūgliai naudojami salotoms, o kartoka vaisiaus žievelė tradiciškai kepama ar troškinama su mėsa.

Svarbu žinoti: norint sulaukti vaisių, sode būtina pasodinti bent du genetiškai skirtingus augalus (du skirtingus sėjinukus arba dvi skirtingas veisles), nes akebijoms reikalingas kryžminis apdulkinimas.

Augimo sąlygos ir sodinimas

Akebija garsėja savo plastiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie pačių įvairiausių sodo sąlygų:

  • Apšvietimas: Geriausiai žydi ir dera saulėtoje arba lengvai pavėsingoje vietoje. Tačiau akebija yra viena iš nedaugelio lianų, kuri stebėtinai gerai toleruoja net ir gilų pavėsį, nors ten žydėjimas bus kuklesnis.
  • Dirvožemis: Augalas nėra išrankus dirvos tipui. Jam tinka vidutiniškai derlinga, puri, humusinga smėlio ar priemolio žemė. Svarbiausia – geras drenažas. Užmirkstančiose, šlapiose vietose šaknys gali pradėti pūti.
  • Atramos: Akebija yra sparčiai auganti liana, per sezoną galinti pasistiebti 1–3 metrus (bendrai pasiekia 6–10 m aukštį). Jos stiebai vejasi aplink atramas, todėl jai būtinos tvirtos vielos, grotelės, pergolės ar tvoros tinklas. Jei atramos nėra, akebija driekiasi žeme kaip puikus tankus kiliminis augalas.

Auginimo ir genėjimo rekomendacijas taip pat pateikia Royal Horticultural Society.

Priežiūra, laistymas ir genėjimas

Jauniems, ką tik pasodintiems augalams pirmaisiais metais reikalingas reguliarus laistymas. Įsitvirtinusi akebija tampa stebėtinai atspari trumpalaikėms sausroms.

Dėl spartaus augimo genėjimas yra pagrindinis priežiūros darbas:

  • Formuojamasis genėjimas: Atliekamas ankstyvą pavasarį arba iškart po žydėjimo. Pašalinami seni, nudžiūvę, susipynę stiebai ir sutrumpinami per toli išsišakoję ūgliai.
  • Plitimo kontrolė: Kadangi akebija auga labai energingai, švelnesnio klimato šalyse ji kartais laikoma invazine. Mūsų krašte šaltos žiemos riboja nekontroliuojamą plitimą, tačiau atžalas ir žeme besidriekiančius, įsišaknijančius stiebus verta reguliariai patrumpinti.

Žiemojimas Lietuvos klimato sąlygomis

Penkialapė akebija (A. quinata) yra priskiriama USDA 5–8 atsparumo zonoms ir Lietuvos klimato sąlygomis žiemoja gerai. Net jei itin atšiaurią, besniegę žiemą apšąla jaunų šakučių viršūnės, pavasarį augalas labai sparčiai atželia iš miegančių pumpurų ir šaknų. Pirmąsias 1–2 žiemas jaunų sodinukų šaknų zoną rekomenduojama apmulčiuoti durpėmis ar sausais lapais. Švelniomis žiemomis akebija gali išlikti pusiau visžalė.

Akebija – tai nepaprastai dekoratyvi, ištverminga ir kvapni liana, suteikianti sodui vertikalaus gylio, egzotiško Rytų dvelksmo bei pavasarinio šokolado aromato.