Aktinidija (Actinidia) – aktinidijinių (Actinidiaceae) šeimai priklausanti sumedėjusių lianų gentis, apimanti per 50 rūšių, natūraliai paplitusių Rytų Azijos vidutinio ir subtropinio klimato miškuose. Būtent iš šios genties kilęs visame pasaulyje garsus pūkuotasis kivis (Actinidia deliciosa). Tačiau šiauresnio klimato šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, didžiausią populiarumą pelnė šalčiui atsparios laipiojančios rūšys – vadinamieji šiaurietiški kiviai arba kivių uogos (kiwi berries).
Aktinidijos sode suderina du svarbius privalumus: tai itin dekoratyvus vertikalaus apželdinimo augalas ir gausaus, nepaprastai vertingo uogų derliaus šaltinis. Šviežios aktinidijų uogos valgomos su visa lygia odele, o jų skonis primena ananasų, kivių, braškių bei agrastų desertinį derinį. Išsamų šios genties botaninį profilį galima rasti Kew Science Plants of the World Online.
Populiariausios aktinidijų rūšys soduose
Lietuvos klimato sąlygomis sėkmingai auginamos dvi pagrindinės šalčiui atsparios rūšys:
- Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta). Pati atspariausia šalčiui rūšis, be vargo pakelianti net -35–-40 °C speigus. Ji pasižymi išskirtine lapų puošyba: pavasario pabaigoje vyriškų (kartais ir moteriškų) augalų lapų viršūnėlės nusidažo kreminiais baltais, o vėliau ryškiais avietiniais ir rožiniais potėpiais. Uogos subręsta anksti – rugpjūčio antroje pusėje. Jos yra minkštos, pailgos, itin saldžios ir aromatingos, tačiau linkusios prinokusios greitai nubyrėti.
- Smailialapė aktinidija (Actinidia arguta). Ši rūšis formuoja labai galingą, iki 8–10 m ilgio lianą stambiais, tamsiai žaliais lapais. Nors pavasarinėms šalnoms ji kiek jautresnė nei margalapė, žiemos šalčius atlaiko iki -25–-30 °C. Uogos stambesnės (panašios į nedidelį slyvuką), tvirtesnės, subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais ir ilgai laikosi ant šakelių. Daugiau apie šios rūšies auginimą pateikia Missouri Botanical Garden Plant Finder.
Dvinamis augalas: apdulkinimo paslaptys
Dauguma aktinidijų yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, kad moteriški (derantys) ir vyriški (apdulkintojai) žiedai skleidžiasi ant atskirų krūmų:
- Norint sulaukti uogų, sode būtina pasodinti bent vieną vyrišką augalą maždaug 4–6 moteriškiems krūmams.
- Svarbu parinkti tos pačios rūšies atstovus, nes margalapė aktinidija neapdulkina smailialapės.
- Egzistuoja ir savidulkių veislių (pvz., A. arguta ‘Issai’), kurios dera be atskiro vyriško augalo, tačiau net ir jas auginant papildomas vyriškas kaimynas derlių padidina kelis kartus.
Praktinius veislių pasirinkimo patarimus skelbia Royal Horticultural Society.
Augimo sąlygos ir sodinimas
Norint džiaugtis gausiu derliumi, aktinidijoms reikia parinkti tinkamą vietą:
- Šviesa ir užuovėja: Aktinidijos mėgsta saulėtas ar lengvai pusšešėlines vietas, apsaugotas nuo atšiaurių šiaurės ir rytų vėjų. Ypač tinka pietinė ar vakarinė pastatų siena.
- Dirvožemis: Dirva turi būti derlinga, humusinga, pakankamai drėgna, bet gerai drenuota, silpnai rūgščios ar neutralios reakcijos (pH 5,5–6,5). Aktinidijos nepakenčia kalkingos ir užmirkstančios žemės.
- Tvirtos atramos: Kadangi tai galingos lianos, joms būtinos tvirtos medinės ar metalinės atramos, T formos špaleriai, tvoros arba pergolės. Silpnos vielos ar lengvos grotelės po kelerių metų neatlaikys žaliosios masės svorio.
Priežiūra: genėjimas ir apsauga nuo kačių
- Genėjimas: Tai bene svarbiausias aktinidijų priežiūros etapas. Lianą būtina genėti du kartus per metus:
- Vasarą (liepos–rugpjūčio mėn.): patrumpinami per ilgi, susipynę einamųjų metų ūgliai, nukreipiant jėgas į uogų nokimą.
- Žiemos pabaigoje (sausio–vasario mėn., iki prasidedant sulčių judėjimui): šalinamos senos, per tankios šakos. Dėmesio: pavasarį (kovą–balandį) aktinidijų genėti griežtai negalima, nes augalas pradeda gausiai „verkti“ (netenka sulčių) ir gali nusilpti ar net nudžiūti.
- Apsauga nuo kačių: Margalapės aktinidijos šaknys ir jauni stiebai išskiria specifinį kvapą (panašų į valerijoną), kuris magiškai traukia kates. Jos gali apgraužti ar iškasti jaunus sodinukus, todėl pirmaisiais 2–3 metais kero pagrindą rekomenduojama aptverti apsauginiu metaliniu tinkleliu.
Išskirtinė maistinė vertė
Aktinidijų uogos yra tikras supermaistas. Ypač išsiskiria margalapė aktinidija, kurios uogose vitamino C koncentracija yra viena didžiausių tarp visų vidutinio klimato uogų – vos kelios uogos visiškai padengia žmogaus paros normą (vitamino C jose yra maždaug 10–15 kartų daugiau nei citrinose ir kelis kartus daugiau nei juoduosiuose serbentuose). Jose taip pat gausu kalio, skaidulų, aktinidino (virškinimą gerinančio fermento) ir natūralių antioksidantų.
Aktinidija – tai nepaprastai derlinga, ilgaamžė ir atspari liana, atnešanti į mūsų sodus egzotišką atogrąžų skonį bei stilingą vertikalų žavesį.